perkūnas

perkū́nas sm. (1) 1. griaustinis: Audra užeita su perkū́nu Nd. Grausmas – kur graudžia, o perkūnas – kur trenkia Ob. Vėtra pradeda lankstyti medžius prie žemės, perkūno trinkiai krinta vienas po kito I.Simon. Miške graudžia perkūnai Pls. Perkūnas muša SD251. Perkūnu mušąs SD251. Tas jo kaimynas ir pavirtęs ant vietos, kai nuo perkūno nutrenktas LMD(Sln). O kad jam perkūns duotų, kad jis n'iškalbėtų! JV1033. Šituos vienu žodžiu kaip perkūnu sudaužo DP44. Ėmė graustie graudulys, perkū́nas daužė Lz. Perkūnas spyrė į Julijono stovylą M.Valanč. Perkūnas spyręs į ... mūrą ir sutrupinęs BsMtII194. Uždarinėkit duris, langus – perkūnas spardosi Skd. Perkūnas nuspyrė arklį Skd. Perkūnas šaudo Eiš. Perkū́nas pėrė NdŽ. Perkū́nas griauna su patarškomis J. Kada žemė dar nėra užgrausta perkūno, tai dar negalima lauke ugnies kūrenti ir maudytis upėj ar ežere LTR(Ant). Perkūnas graudė BPII142. Perkūnas griauja H, R. Perkūnas sugriovė, i pienas sugyžo tešmeny Jrb. Perkūnas grumena N. Perkūnas nuterškė, nutrenkė J. Perkū́nas bilda, trankosi, brazda, dunduliuoja NdŽ. Rodos, nė negriovė, o perkūnas kirto LTsV231. Uždarinėkiat ir langus, ir duris: matot, kad perkūnalis atvažiuoja Brs. Perkū́nas kyla, parvažiuoja, parbilda NdŽ. Kėlėsi perkūnas ir žiebavimas ir stora debesis ant kalno BB2Moz19,16. Oras žaibais ir perkūnais ... baisus bus DP7. Nuog perkūno, žiebų ir nepagadų gelbėk mus Mž554. Jei biržely perkūnas grūmoja, laukininkas daug javų dagoja PrL. Jei rugsėjy perkūnai braška, tai kitais metais medžiai pilni vaisių traška PrL. | prk.: Perkū́no dujos (sprogstamosios dujos) BŽ104. ^ Bijo (bijosi) kaip velnias perkūno KrvP(Pln, Ps), Vrn. Eina kai iš perkūno (labai smarkiai, greitai) Ds. Arkliai ėjo kai perkūnas LTR(Dkk). Eita, kaip perkūno nešamas (greitai) Rt. Išlėkė kaip šimtas perkūnų Šts. Arimas – kaip perkūno perlėkta Kp. Parejo i daužos kai perkū́nas Rs. Dūksta kai perkūnas LTR(Ds). Kad dirba, eina viskas su perkūnais (labai sparčiai) Gs. Ištars žodelį kaip perkūnėlį LTR(Šd). Neikie, mergele, tu už bernelio, rasi dieverėlį kap perkūnė̃lį (piktą, smarkų) (d.) Rdš. Karalius kaip perkūno nutrenktas (apstulbęs) stovėjo BsP152. Nudvėsė karvė, lai perkūnas muša ir ožką LTsV315. Kad tave perkūnas vidury dienos trenktų! LTsV871. Kad tave, berneli, perkūnai daužytų! LTR(Lp). Kad tave perkū́nas muštų! Dkš. Kad tau perkūneliai ažmuštų! BsPII244. Jis atsirado visai nelauktai, kaip perkūnas iš giedro dangaus Jnš. 2. B, R mit. griausmo, žaibo dievas: Garbina ugnį, žemyną, gyvates, žalčius, perkūną, medžius DK77. Perkūns, didei supykęs, jį (mėnulį) kardu perdalijo RD27. ^ Išsiskleidę kai perkūno ūsai LTR(Jz). Didelis jis toks buvo – kai perkū́nas Jrb. 3. keiksmo, plūdimosi žodis: Perkū́nas, kaip nesiseka! Vb. Perkūnų (ko, kurio galo) aš ten eisiu! Skr. A perkū́nų jie tę lekia! Jrb. Perkū́no tu juos išmokysi (neišmokysi) Pš. Ko lendi, kur nereik, kai perkū́nas koks! Jrb. Tas karves reikia ganyt po dagilius, o kad juos perkū́nas! Rz. Tegu jį perkū́nas! Mrc. Tegu perkūnėlis! Negrįšiu ir aš į tą prakeiktą dvarą rš. Kad tave perkū́nas, tokią mergą! Pc. Kad tave devyni perkūnai! NžR. Eik po perkū́nu! Ds. O kaip anas šienauja, perkū́nas jį žino Nmč. O čia, po perkūnais, labai daug skruzdėlių! rš. Trauk juos perkū́nas, nebedirbsiu! Slm. Mat jį perkūnas! Nj. ║ stebintis kuo: Graži, perkūnė̃lis! Perkūnė̃li, tokio lijimo! Antš. Jis gauna ką perkū́nai to pinigo! Mžš.

◊ gývas perkū́nas daug, gausu: Pas juos (= Jų) žemės gyvas perkūnas Brb.

kaip iš perkū́no rãgo gausiai, daug: Tų ateivių žemaičiams Dievas davė kaip iš perkūno rago Ggr.

kaip iš perkū́no rãgo ìštrenktas (bėga) labai greitai, skubiai: Parbėgo kaip iš perkūno rago ištrenktas Šts.

kaip perkū́no rugẽliai (grìkiai) apie ką retai, menkai želiantį: Tavo barzda kaip perkūno rugeliai Ėr. Jūsų javai tai kaip perkūno grikiai Ds. pelių̃ perkū́nas Plv iron. apie smarkuolį, rėksnį: Eik tu, pelių perkūne! Sn. Inžinierius, žiūrint toks tiktai pelių perkūnas, o kaip gabus prie užgriebimo pinigų! V.Kudir. perkū́no akmuõ; N kaukaspenis.

perkū́no arklỹs Nmč laumžirgis.

perkū́nus kráuti NdŽ keiktis.

perkū́no kùlka

1. Dkš, V.Kudir toks senoviškas akmeninis kirvis.

2. NdŽ kaukaspenis: Patrink perkūno kulka apaugą, naviką, tai neaugs Ss. Perkūno kulka esąs vaistas nuo paraugų (reikia trintis) Erž.

perkū́nais léisti keiktis: O jis kad pradėjo keikt, perkūnais leist! Dkš.

perkū́no ožẽlis (ožiùkas Škn) J, Lp zool. pelkėse gyvenantis ilgu snapu, marga nugarėle, baltu priekiu tilvikų šeimos paukštis (Capella gallinago): Visą vasarą perkūno oželiai laikosi šeimomis T.Ivan. Kažkur toli mekeno perkūno oželis rš.

perkū́no ožỹs zool.

1. NdŽ tokia parazitinė erkė (Trombidium holosericeum).

2. MŽ žr. perkūno oželis.

perkū́no rópė; P, LBŽ bot. perkūnropė.

perkū́no rugẽliai; LBŽ bot. perkūnsarginių šeimos samana (Funaria hygrometrica).

perkū́no vadẽlės J.Jabl perkūnsargis.

perkū́no vežìmas Pn juodas audros debesis.